Laisvės alėjoje

apturėjau keistą socialinę situaciją. Turbūt scam, bet keistai vystėsi.

Pradėsiu nuo to, kad esu LABAI neatsparus scam'ams. Dėl empatijos, visad leidžiuosi užkalbinamas (gal tikrai pagalbos žmogui reikia), o socialiai neįprastose situacijose išvis smegenys nustoja veikti, nevirškinu informacijos, mąstau tik apie pabėgimą, sutinku su viskuo, tik kad galėčiau iš situacijos išeiti. Esu pasimovęs ant "draugų iš Afrikos" hakuna matata apyrankių scam Paryžiuj, rozmarinų bobutės čigonės scam Ispanijoj...

Einu šiandien Kauno Laisvės alėja, ir vyrukas klausia "do you speak English?". Pirma mintis, kad turbūt turistas, su žemėlapiu pagalbos reikia, tad kadangi gerai speak'inu English, priėjau pabendrauti. O tas pradėjo girti mano išvaizdą, kad labai meniškai atrodau, kaip svarbus kultūros atstovas. Klausia, kuo dirbu. Nesakysiu gi kad bedarbis, tai prisistačiau esantis knygų rašytojas. Klausė, ar įžymus, o man atsakius, jog "pradedantis" (starting), ėmė kalbėti apie reinkarnaciją, kad turbūt aname gyvenime buvau garsus rašytojas, ir vėl būsiu. Tada vyrukas išsitraukė dvi skirtingas knygas, vieną jų man padavė. Iškart pagalvojau, kad sektantas koks, bet tos knygos visgi neatrodė kaip įprasta "Tikėjimo žodžio" tryda, jos buvo lyg ir nenaujo leidimo, bent 100psl, ir ne apie jokius dievus. Jau būdamas "fight-or-flight" režime, daugiau informacijos nesuvirškinau. Vyrukas ėmė kalbėti apie paramą (donations), iškart tariau, jog neturiu monetų. Jis lyg ir nusivylęs pasitikslino, kad tikrai neturiu grynų, bet greit pakeitė toną į "today we only take people's cards". Nenorėjau nei atiduoti jokių kortelių, nei skenuot, jei iš šiknos skenerį išsitrauktų, tai pabėgau tiesiog, šūktelėjęs "thanks for kind words bye". Nežinau, kas čia buvo, bet nors negaudė, kaip Afrikos draugai ant Monmantro.